Prasidėjus pandemijai dauguma verslų turėjo nedelsiant ieškoti išeičių, kaip tęsti veiklą.
Alternatyvūs finansuotojai tapo vieni tų, per kuriuos pradėtas dalinti lengvatinis valstybės finansavimas padėjo išgyventi tūkstančiams įmonių. Tai alternatyviems finansuotojams ne tik leido augti, bet ir paskatino prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių bei ieškoti efektyvių būdų tapti konkurencingesniais.
Faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės „Factris LT1“ metiniai duomenys rodo bene 10 % bendro portfelio augimą, palyginti su 2019-ųjų rezultatais. 2020 m. portfelis pasiekė beveik 11 mln. eurų, tačiau dar metų viduryje jis traukėsi beveik trečdaliu.
„Praėję metai neabejotinai buvo ypatingi dėl savo neapibrėžtumo. Kovo mėnesį įvestas karantinas sukėlė šoką visai šalies ekonomikai. Susidūrėme su visuminės paklausos kritimu eksporto rinkose, o kartu ir faktoringo paslaugos paklausos mažėjimu. Visgi galime sakyti, kad sugebėjome prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos sąlygų, pasiūlyti naujų produktų, pasinaudoti valstybės teikiamomis garantijomis ir galiausiai paskutiniajame metų ketvirtyje padidinti bendrovės portfelį“, – komentuoja „Factris LT1“ vadovas Justas Šaltinis.
Dėl valstybės lengvatų portfelis traukėsi
J. Šaltinis sako, kad metų viduryje, kai valstybė pasiūlė paramos priemonių paketą verslams, bendrovės portfelis, palyginti su metų pirmu ketvirčiu, mažėjo beveik 30 %, bet į metų pabaigą pavyko atsitiesti.
„Karantinui prasidėjus „Invega“ tapo tarsi mūsų konkurentai, nes verslams pradėtos teikti beveik nemokamos paskolos, kurias verslai dažnu atveju panaudojo mūsų finansuojamai sumai dengti, todėl po programos starto neišvengiamai susidūrėme su portfelio kritimu. Žinoma, visi šie veiksniai lėmė, kad Lietuva pasižymėjo vienu mažiausiu BVP kritimu visoje Europos Sąjungoje. Mes, kaip finansuotojai, taip pat prisitaikėme prie pasikeitusių žaidimo taisyklių. Įvedėme naujus produktus, pasiūlėme klientams produktus su valstybės garantija, dar labiau sustiprinome nuotolinį klientų aptarnavimą“, – sako J. Šaltinis.
Jis prisipažįsta, jog prasidėjus karantinui tikėjosi, kad augs klientų atsiskaitymų vėlavimai, tačiau rizika buvo suvaldyta ir metus pavyko baigti su beveik tokiu pačiu vėlavimo lygiu, kaip ir prieš metus.
Skolinasi apyvartinėms lėšoms
Anot J. Šaltinio, pagrindiniai sektoriai, kurie naudojasi faktoringo paslauga, pastaraisiais metais nesikeičia: didmeninės prekybos, transporto, statybos ir paslaugų srityse veikiantys verslai.
Pagrindinė šių verslų specifika, kaip pastebi J. Šaltinis, – apyvartinių lėšų poreikis einamuoju metu, kai dėl atsiskaitymo sąlygų lėšos būna užšaldytos apmokėjimų atidėjimuose.
„Pavyzdžiui, transporto sektoriuje veikiančiam verslui reikia mokėti už degalus, darbuotojų algas, komandiruotpinigius, kelių mokesčius kiekvieną dieną, o mokėjimus gauna vidutiniškai po 45 dienų. Analogiškai statybose – darbai priduodami periodais, dažniausiai kas mėnesį, tačiau suteikiami apmokėjimo atidėjimai būna 60 ar net 90 dienų. Didmeninės prekybos pinigų ciklas dar ilgesnis. Jie paprastai teikia užsakymą prekių gamintojams, tuomet laukiama, kol prekės bus pagamintos, transportuojamos, sandėliuojamos, parduodamos, o po pardavimo dar suteikiamas apmokėjimo atidėjimas. Visiems šiems verslams reikia turėti apyvartinių lėšų vykdyti veiklą“, – pastebi J. Šaltinis.
Iš paslaugų srityje veikiančių verslų faktoringo bendrovės portfelyje didžiausią dalį užima darbuotojų nuomos paslaugą teikiančios įmonės. „Šiuo atveju darbuotojai dažniausiai siunčiami į užsienį. Jiems reikia mokėti dienpinigius, apmokėti viešbutį ir išmokėti algas kas savaitę, tačiau apmokėjimai iš užsakovų gaunami tik po maždaug 60 dienų“, – komentuoja „Factris LT1” vadovas.
Pernai vidutinė finansuojamos sąskaitos faktūros suma buvo 4,5 tūkst. eurų.