Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir sankcijų įvedimo Rusijai bei Baltarusijai, o taip pat, kokį poveikį joms turi energijos išteklių ir žaliavų kainų šuoliai, nutrūkę ryšiai su partneriais minėtose šalyse. Šie keli problemų pilni mėnesiai taip pat įrodė, kad Lietuvos bendrovės yra labai lanksčios ir sumaniai ieškančios sprendimų.
Edmundas Volskis, alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas
Tarptautinė alternatyvaus finansavimo bendrovė „Factris“ neturėjo tiesioginio skolinimo į Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą. Tai lėmė, kad didelio poveikio esamam klientų ratui nepajutome. Tačiau prasidėjus karui padarėme namų darbus: peržiūrėjome, kurie klientai ir pirkėjai tiesiogiai dirba su tiekėjais iš šių rinkų, aiškinomės, kaip jie pasiruošę naujiems iššūkiams, kokius sprendimus priima dėl pasikeitusios situacijos.
Beje, įsitikinome, kad dėl praeityje įvestų sankcijų Rusijai dalis Lietuvos verslų jau prieš dešimtmetį sumažino prekybos ir tiekimo ryšius su šia šalimi, persiorientavo į ryšių kūrimą su Vakarais ir kitų regionų šalimis. Tad analizuodami mūsų finansuojamų verslų situaciją pamatėme, kad naujos, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, paskelbtos sankcijos ar būsimi sankcijų paketai tiesioginę įtaką daro tik mažesnei daliai Lietuvos verslo sektorių ir įmonių.
Kuriuos verslus paveikė labiausiai?
Įvedus tarptautines sankcijas draudimo kompanijos atšaukė sankcionuotų įmonių draudimo limitus, todėl klientams sumažėjo galimybės finansuoti apyvartinį kapitalą faktoringo būdu su šiomis įmonėmis. Kovo mėnesį peržiūrėjome savo klientų portfelius ir identifikavome tik nedidelę dalį tų, kurie turėjo pastebimus tiekimo ryšius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Kaip taisyklė, tai buvo medienos, cheminių žaliavų ir aliejų sektoriai. Kadangi geopolitinė situacija ir sankcijos įmones paveikė individualiai, kiekvieno kliento, kurie tiesiogiai dirbo su Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos tiekėjais, paprašėme pateikti veiklos prognozes, tiekimo grandinių pokyčių scenarijus atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes rinkose.
Mūsų analizė ir šiandienos situacija patvirtina, kad visoms įmonėms sąnaudos augo, todėl augo ir apyvartinio kapitalo poreikis, kurio būtų galima gauti bet kokia priimtina finansavimo forma: faktoringu ar atvirkštiniu faktoringu (naudojamas tiekėjų sąskaitoms apmokėti), kredito linija, verslo-paskola. Ypač padidėjo poreikis finansuoti tiek tiekėjus žaliavoms įsigyti, tiek pirkėjus su draudimo apsauga.
Kadangi nutrūko medienos ir metalų tiekimas iš minėtų trijų rinkų, su jais dirbantys verslo atstovai puolė ieškoti tiekėjų kituose regionuose. Tai pašokdino medienos ir metalų kainas nuo kelių iki keliasdešimt ar net šimtų procentų, todėl poveikis juntamas daugeliui verslų – nuo baldų gamintojų iki statybininkų.
Su ypač dideliais iššūkiais susidūrė transporto įmonės, nes augant kuro kainoms pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Taip pat dar prisidėjo problemos su vairuotojais, kurie grįžo į Ukrainą gelbėti savo šeimų ir šalies.
Dėl augančių žaliavų kainų, jų trūkumo, energetikos išteklių kainų augimo pastebimai didėjo statybų ir kelių tiesimo įmonių sąnaudos. Įmonėms, dirbančioms su valstybiniais projektais, anksčiau pasirašytos sutartys tapo nuostolingos, o jose fiksuotų kainų koregavimas – probleminis. Todėl matome net tokią situaciją, kad daliai įmonių finansavimo gali išvis nereikėti. Mat iš medžiagų tiekėjų pasiekia informacija, jog pirkėjai gali nustoti jas pirkti, nes nauji viešojo sektoriaus projektai, kurie buvo skelbti ir laimėti š. m. I ketv. ar anksčiau, dabar nėra pelningi, priešingai – jų vykdymas verslui reikštų skausmingus nuostolius. Todėl akivaizdu, kad pasipils lavina nutrauktų sutarčių.
Kaip ši sudėtinga situacija atrodo šiandien?
Palaikome nuolatinį ryšį su klientais, kurie patyrė didžiausius iššūkius, ir matome, kad dalį tiekimo klientai sugeba perkelti į kitas šalis. Tačiau tai reikalauja daugiau finansinių resursų, o dėl padidėjusių atstumų tiekimo grandinė daugeliu atvejų pailgėja, pvz., jei anksčiau tiekimas buvo iš partnerių Rusijoje ar Ukrainoje, dabar skubiai persiorientuojama į tiekimą iš Azijos šalių, Kazachstano, Uzbekistano.
Tačiau klientai leidžia suprasti, kad, atsiradus galimybei, norėtų atnaujinti prekybos ryšius su Ukraina.
Taigi, nors klientų, tiesiogiai dirbančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina neturime daug, tačiau pastebime, kad įvestos sankcijos didžiausią grandininę netiesioginę reakciją kelia statybos, infrastruktūros, maisto pramonės sektoriuose – tenka varžytis su daugiau konkurentų dėl tų pačių žaliavų, kinta atsiskaitymo sąlygos, lėtėja tiekimas, klientai atsisako projektų, kurie galimai bus nuostolingi. Atitinkamai, jei 2022 m. I ketv., palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, Lietuvos BVP augo 4,1%, tikėtina, kad š. m. II ir kitais ketvirčiais BVP augimas bus prastesnis, matyt, kelis kartus.
Atsižvelgiant į tai, siekiant sumažinti grandininių reakcijų nuostolius, klientams primename rekomendacijas sudarant sutartis numatyti žaliavų kainos indeksavimą, atidžiai vertinti ir tikrinti pirkėjų mokumo galimybes, pasinaudoti kreditų draudimo bendrovių paslaugomis apdraudžiant gautinas sumas nuo pirkėjų nemokumo ar bankroto, pasinaudoti sąskaitų finansavimo su draudimu paslauga. Beje, dar 2021 m. III ketv., kai pastebimai šoktelėjo infliacija ir apie ją imta kalbėti vis garsiau, pastebėjome tendenciją, jog su kontraktiniais projektais dirbantys klientai, kurių įgyvendinimas trunka bent keletą mėnesių, nusimato indeksavimą ir kainos peržiūrėjimą po kelių mėnesių.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas „Verslo žinios“ portale.