factris invoice financing factoring

Finansų ekspertai pastebi, kad šiuo laikotarpiu, kritus nemažos dalies verslų pardavimams, įmonės susiduria su išaugusiais fiktyvių užsakymų kiekiais. Įmonių vadovai, norėdami lengviau išgyventi šį vis dar neapibrėžtą pandemijos laikotarpį, yra linkę prisiimti naujų klientų, su kuriais iki šiol niekada nedirbo, užsakymų. Pasirodo, tarp tokių „užsakovų“ pasitaiko sukčių, kurie organizuoja dideles atakas prieš eilę kompanijų ir laukia „užkibusiųjų“ reakcijos. Dažniau į tokias pinkles pakliūna prekybos įmonės, o jų prekes sukčiai realizuoja juodojoje rinkoje.

Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis sako, kad didesnėje rizikos zonoje atsiduria mažesnės bei jaunesnės įmonės, kurių savininkai ar direktoriai, sulaukę nemažo užsakymo, gali būti linkę prisiimti daugiau rizikos bei patvirtinti fiktyvų užsakymą. Tokių atvejų dažnėja būtent šiuo laikotarpiu, kai dažnos, ypač neseniai rinkoje įsitvirtinusios, įmonės pardavimai sumenkę.

„Pastebime, kad mažų įmonių atstovams neretai trūksta patirties analizuojant užsakovą. Jaunos įmonės taip pat neretai neturi blogų patirčių su atsiskaitymais, todėl dažniau papuola į sukčių pinkles“, – komentuoja E. Volskis.

Žala siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų

E. Volskis pasakoja, kad fiktyvių užsakymų scenarijų pastaruoju metu pasitaiko gana įvairių.

„Vienas dažnų signalų, kad užsakovas galimai nori apgauti, yra jo atsisakymas net ir nedideliam pirmam pirkimui atlikti išankstinį apmokėjimą ir apmokėjimo termino atidėjimo reikalavimas. Ši sąlyga tokiems užsakovams paprastai yra lemiama, sprendžiant pirkimo-pardavimo klausimą. Žinoma, jeigu užsakovas yra jau žinomas verslo partneris, tai gali būti standartinė, ypač didelių užsakovų, praktika, tačiau mokėjimo termino atidėjimo suteikimas naujam užsakovui turi būti išskirtinio dėmesio objektas“, – komentuoja finansų specialistas.

Taip pat, anot jo, pasitaiko atvejų, kai klientas prekių pristatymo metu staiga paprašo pakeisti sandėlio pristatymo adresą, kuris tiesiogiai nepriklauso įmonei, o po pristatymo ginčija produkcijos gavimo faktą.

Neretai sukčiai naudojasi ir esamais užsakovais užsienyje – prisidengdami pastarųjų vardu atlieka netikrus užsakymus. Pasitaiko ir dar vienas scenarijus – sukčiai pasisavina užsakovo direktoriaus tapatybę ir prisidengdami jo vardu organizuoja netikrus užsakymus.

„Į sukčių pinkles patekusių įmonių finansiniai praradimai įvairūs. Kaip rodo mūsų turimi duomenys, nuo 10 iki 40 tūkst. eurų. Nuostoliai dažniausiai priklauso nuo pardavėjo rizikos tolerancijos lygio bei kredito rizikos valdymo praktikos. Didelės įmonės neretai naudoja prekinio kredito limitų sistemą, kuri suteikia mažą prekinio kredito limitą pirmiems užsakymams, o dažniausiai naujiems užsakovams taikoma išankstinio apmokėjimo sistema, kol sukuriama tarpusavio veiklos istorija. Taip pat didesnės įmonės dažniau naudojasi prekinio kredito draudikų paslaugomis, kurios įvertina užsakovo galimybę atsiskaityti. Visgi reikėtų atsiminti, jog draudimas neapsaugo nuo fiktyvių užsakymų, todėl pardavėjai turi būti užtikrinti, kad komunikuoja su oficialiai įdarbintais draudžiamo užsakovo darbuotojais ir prekes pristato nefiktyviam užsakovui. O mažesnės įmonės, kaip matome iš praktikos, siekdamos kuo greičiau didinti pardavimus, neretai yra linkusios prisiimti didesnę riziką. Tokioms įmonėms net ir nedidelis nuostolis gali sukelti rimtų padarinių veiklos tęstinumui“, – atkreipia dėmesį E. Volskis.

Nepriimkite skubotų sprendimų, tikrinkite informaciją

Sukčiai dažniausiai itin kruopščiai planuoja savo atakas. Jie būna puikiai pasirengę, todėl geriausias patarimas įmonėms esant prastesniam pardavimų laikotarpiui – nepriimti skubotų sprendimų. Būtina įvertinti net pačius smulkiausius veiksnius ir reaguoti į kiekvieną nestandartinę aplinkybę. Alternatyvaus finansavimo bendrovės  „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas E. Volskis pataria, kad, siekiant kuo efektyviau apsisaugoti nuo apgavysčių, būtina:

  • Tikrinti užsakovo atėjimo kanalus, išsiaiškinti, kaip jis sužinojo apie jūsų įmonę;
  • Išnagrinėti užsakovo veiklos specifiką, suvokti, ar jūsų parduodama produkcija realiai pritaikoma tiesioginėje užsakovo veikloje;
  • Paklausti užsakovo, ar yra tekę užsisakyti prekių ar paslaugų Lietuvoje, pakalbėti su buvusiais tiekėjais;
  • Pirmiems užsakymams prašyti išankstinio apmokėjimo ir tik sukūrus veiklos istoriją suteikti prekinio kredito galimybę;
  • Paprašyti susisiekti vaizdo skambučiu. Jo metu reikėtų išsiaiškinti apie įmonės verslą, patirtį, darbo metodus, užsakovus, realizacijos rinką. Tuomet pravartu stebėti reakcijos laiką ir atsakymų kokybę. Jei yra galimybė, rekomenduojama patvirtinti užsakovo vadovo tapatybę;
  • Visada patikrinti, ar tariamo užsakovo kontaktai atitinka oficialiuose šaltiniuose nurodomus kontaktus;
  • Įvertinti kliento mokumą, kredito istoriją. Jeigu pati įmonė tam resursų neturi, profesionaliai įvertinti užsakovo galimybę atsiskaityti gali finansuotojai bei draudikai.

Papasakokite savo verslo istoriją

Su faktoringu skolą paverskite apyvartinėmis lėšomis

Papasakokite savo verslo istoriją

Su faktoringu skolą paverskite apyvartinėmis lėšomis