Kylančios naftos žaliavų kainos, populistinių idėjų plitimas Europos politikoje bei protekcionistiniai didžiausių pasaulio ekonomikų veiksmai gerokai pristabdys ir sulėtins daugelio pasaulio šalių ekonominį augimą.
Remiantis Coface [1] prognozėmis, ekonomikos augimas 2018 m. numatomas tik Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje, Rusijoje bei Indijoje (1 diagrama).
Italijoje vyraujant visiškai neprognozuojamai politinei situacijai, jau ženkliai išaugo Italijos valstybinių obligacijų pelningumas. Dvejų metų trukmės Italijos valstybinių obligacijų pelningumas pavasarį viršijo 2 proc. ribą, ir pasiekė 2013 m. buvusį lygį. Tai reiškia, kad investuotojai, baimindamiesi naujų rinkimų politinės rizikos obligacijas pardavinėja ir traukiasi iš rinkos. Esant tokiai situacijai sudėtingėja ir įmonių veiklos sąlygos. Nemaža dalis Italijos įmonių yra įsiskolinusios ir palūkanų normos augimas gali kelti grėsmę jų išlikimui. Vertinama, jog apie 5,3 proc. Italijos įmonių galima pavadinti „zombiais“, t.y. įmonėmis, kurios gyvena ne iš uždirbamo pelno ir investicijų, o dėka palankios skolinimosi politikos. Todėl prognozuojama, jog Italijos BVP augimas šiemet sumažės iki 1,2 proc. (2017 m. buvo 1,5 proc.), o 2019 m. sieks tik 0,9 proc. ribą (1 diagrama).
Kylančios naftos kainos – gaivus gūsis besivystančių šalių, naftos eksportuotojų ekonomikoms. Dėl ilgiau nei metus besitęsiančio naftą eksportuojančių šalių OPEC ir Rusijos susitarimo riboti naftos pasiūlą, o taip pat dėl nestabilios naftos pasiūlos iš krizę išgyvenančios Venesuelos, šios žaliavos atsargos mažėja, ir kaina kyla. Tad prognozuojama, jog tiek šiais, tiek 2019 m. besivystančių šalių ekonomikos augimas bus didesnis nei 2017 m. ir sieks 4,6 proc. Tačiau naftos kainų kilimas neigiamai paveiks šalis, naftos produktų importuotojas, ir brangstantys naftos produktai pristabdys daugelio pramonės šakų vystymąsi. Vis dėlto tikėtina, kad naftos kainų augimas ilgai nesitęs – aukštos naftos kainos skatina JAV skalūnų naftos kompanijų plėtrą, tad tik laiko klausimas, kada jos pakankamai padidins savo pajėgumus, ir pasiūlys rinkai tokį naftos bei dujų kiekį, kad šių žaliavų kainų augimas būtų pristabdytas.
Įtempta situacija susidariusi Turkijoje – sparčiai krentantis Turkijos liros kursas dolerio ir euro atžvilgiu kelia didelę grėsmę šalies įmonėms, kurių didžioji dalis įsiskolinimų yra užsienio valiuta. Beveik pusę Turkijos skolos taip pat sudaro paskolos užsienio valiuta, tad Centriniam bankui nesiimant jokių veiksmų šiam liros kritimui sustabdyti, šalis artėja prie valiutų krizės. Krentantis valiutos kursas sumažins vidaus paklausą, importą, o taip pat ir vartotojų pasitikėjimą, ko pasėkoje sulėtės ir visas šalies ekonomikos augimas.
JAV ir Kinijos protekcionistiniai veiksmai iššaukė tikrą prekybinį karą pasaulyje. Jungtinėms Amerikos Valstijoms paskelbus apie 25 proc. muito mokestį iš Kinijos importuojamoms prekėms, Kinija neliko be atsako. Kinijoje taip pat įvestas 25 proc. muito mokestis 16 mlrd. vertės prekių importui iš JAV. Muito mokesčiu apmokestinti iš JAV importuojami automobiliai, nafta, anglis, chemikalai, medicinos įranga bei kitos prekės. Tuo tarpu į JAV apmuitintų prekių sąrašą pateko praktiškai visos svarbios Kinijos pramonės technologijos, tame tarpe ir informacinės bei komunikacinės (IKT). Kinijos ir JAV ekonomikos šiuo metu yra didžiausios pasaulyje, o įtampa prekybos srityje tarp jų gali ir dar padidėti. Šis didžiausias prekybos karas ekonomikos istorijoje sąlygos importo apimčių sumažėjimą tiek JAV, tiek Kinijos rinkose, o tai bus didelis smūgis šių šalių vartotojams. Protekcionistinės priemonės tarp dviejų stambiausių eksportuotojų turės neigiamų pasekmių ir pasaulinės prekybos augimui.
[1] Coface – 4600 darbuotojų 66 šalyse turinti organizacija, teikianti įmonėms kreditų draudimo paslaugas