Didėjanti geopolitinė įtampa, lėtėjanti ekonomika, artėjanti iššūkių pilna žiema verslui pateikia vis daugiau klausimų, kaip išgyventi. Negana to, Lietuvos bankas pasidalino nerimą keliančia informacija, kad pagal bankų atmestų finansavimo paraiškų skaičių smulkioms ir vidutinėms verslo (SVV) įmonėms Lietuva yra absoliuti lyderė Europos Sąjungoje. Daugiau kaip 40% SVV negauna prašomo finansavimo iš bankų.
Ar pandemijos, karo ir energijos kainų šuolio „užminuotame“ finansavimo lauke verslas gali rasti saugių kelių? Pirmiausia būtina akcentuoti, kad ne tik bankai sugriežtino reikalavimus skolintis norinčiam verslui. Ir alternatyvūs finansuotojai ėmė atidžiau vertinti savo klientus.
Ko imasi alternatyvūs finansuotojai, kad galėtų maksimaliai pagelbėti lėšų ieškantiems verslams?
Pandemijos pradžioje, kaip ir visas pasaulis, buvo susidurta su dideliu neapibrėžtumu. Todėl pirmiausia buvo peržiūrėtas klientų portfelis ir įvertintas potencialus pandemijos poveikis individualiai kiekvienam esamam klientui bei nustatytos naujų klientų rizikos vertinimo gairės. Paaiškėjo, kad alternatyvių finansuotojų klientai sugebėjo persiorientuoti prie pasikeitusių verslo sąlygų: prisitaikė prie nuotolinio darbo, sugebėjo perkelti pardavimus į internetinę erdvę. Išoriniu finansavimu besinaudojančios ir dar tik planuojančios jį gauti įmonės turėtų žinoti, kad dabartinėmis sąlygomis rizika vertinama analizuojant ir tarpinius įmonių pardavimus bei reguliariai prašoma pateikti įmonės veiklos prognozes. Taip pat, atsižvelgiant į įmonės veiklos sektorių, pačių klientų prašoma įvertinti pandemijos poveikį jų veiklos rezultatams.
Išorinio finansavimo ieškantiems verslams taip pat svarbu žinoti, kad karas Ukrainoje privertė atidžiau vertinti klientus, kurie dirbo (prekiavo ar turėjo tiekėjų) Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rinkose. Pirmiausia yra tikrinami sankcionuoti produktai. Visų įmonių yra prašoma pakomentuoti poveikį jų veiklos rezultatams ir nurodyti veiklos tęstinumo planus – keičiant tiekėjus ar ieškant pirkėjų naujose rinkose. Alternatyvūs finansuotojai išskirtinį dėmesį skiria gamybos įmonėms, kurioms energijos kaštai sudaro didelę sąnaudų dalį. Vertinama, ar tokios įmonės pereina (ar artimiausiu metu planuoja tai daryti) prie atsinaujinančių energijos išteklių, analizuojamos jų pateiktos prognozės ir finansų atsparumas kylančioms kainoms.
Tačiau būtina kalbėti ir apie tas įmones bei priežastis, kai finansavimą atsisakoma suteikti. Statistika rodo, kad nors karas ekonominę situaciją dar labiau komplikavo, šiemet netenkinamų finansavimo prašymų kiekis sumažėjo 14% palyginti su 2021 m. Analizė rodo, kad priežastys išlieka tos pačios: įmonė ateina nepasiruošusi veiklos prognozių, jos finansiniai rodikliai neatitinka reikalavimų tam tikram produktui, ji nepalaiko aktyvios komunikacijos ir detaliai neapibūdina savo veiklos perspektyvų ar klientas per daug optimistiškai vertina savo galimybes. Be to, įmonės veikla nuostolinga, ji neturi aiškaus plano, kokius pokyčius reikia atlikti norint generuoti pelną. Taip pat finansavimą atitolina per mažas akcininkų įsitraukimas į įmonės veiklą, netikėjimas įmonės veiklos perspektyvomis, neigiamas nuosavas kapitalas, negebėjimas prognozuoti įmonės veiklos, pinigų srautus.
Ką turėtų ir galėtų padaryti finansavimo prašančios įmonės, kad jų prašymai būtų atmetami rečiau?
Alternatyvus finansuotojas kiekvieną klientą vertina individualiai. Tačiau, klientas visada turi ateiti pasiruošę namų darbus: gebėti pakomentuoti pasaulinių veiksnių poveikį jo veiklos rezultatams, būti išanalizavęs užsakovų ir tiekėjų būklę bei jo veiklos perspektyvas, turėti ir pagrįsti tris įmonės raidos scenarijus (pesimistinį, optimistinį, standartinį) bei pagal tai stebėti savo veiklos rodiklius.
Ar verslai sugebės atlaikyti ketvirtus įtampos metus?
Bus sudėtinga, daug įtakos turės valstybės sprendimai dėl pagalbos verslui mechanizmų, mokesčių atidėjimai ir pan. Prognozuojama, kad žiemą sunkiausią laikotarpį išgyvens ne maisto pramonės gamybos įmonės dėl kelis kartus išaugusių energijos ir šildymo kaštų bei galutinio vartotojo perkamosios galios sumažėjimo.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas „Verslo žinių“ laikraštyje (2022 12 01).