SVV dilema: trumpesnis sąskaitos apmokėjimo terminas ar didesnė pelno marža?

12 gruodžio 2019

Kiekviena įmonė, išrašydama sąskaitas faktūras už parduotas prekes ar paslaugas, suinteresuota maksimaliai sutrumpinti apmokėjimo terminą, tokiu būdu greičiau gaunant reikalingas apyvartines lėšas. Tačiau šiuolaikinėje itin konkurencingoje rinkoje mažesni verslai retai turi galimybę diktuoti sąlygas pirkėjams, ypač stambesnėms įmonėms, tad neretai tenka nusileisti ir ilginti sąskaitos apmokėjimo terminą. Tuomet kyla klausimas – kas labiau apsimoka – pelno dalies aukojimas už greičiau gaunamus atsiskaitymus ar papildomai gaunama pelno marža suteikiant ilgesnį atsiskaitymo terminą?

„Neretai tiekėjai suteikia klientui iki 2-3 % nuolaidą už išankstinį atsiskaitymą, t. y. jeigu už prekes ar paslaugas bus sumokėta iškart po jų pristatymo. Tačiau mažai kas paskaičiuoja, kad ši nuolaida, perskaičiuota kaip metinė palūkanų norma, gali siekti net 24-36 %. Sutikime, dauguma SVV įmonių, dabartinėmis rinkos sąlygomis tikrai turės galimybę pasiskolinti už mažiau nei 24-36 % metines palūkanas. Ir tai netgi galės padaryti be turto įkeitimo ar asmeninio laidavimo, pavyzdžiui, pasinaudojus sąskaitų finansavimo paslauga“, – pavyzdžiu dalinasi faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės „Factris LT1” rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis. 

E. Volskis pataria kiekvieną kartą, prieš priimant sprendimą, atsakingai įsivertinti tikrąją gaunamų pinigų kainą ir galimas verslo finansavimo alternatyvas. Jei įmonė turi galimybių gauti išorinį trumpalaikį finansavimą, ir tokio finansavimo kaina yra mažesnė už papildomai gaunamą pelno maržą suteikiant ilgesnį atsiskaitymo terminą, tuomet vertėtų rinktis didesnės pelno maržos variantą.

„Priklausomai nuo verslo cikliškumo, kartais apsimoka suteikti svarbiam klientui nuolaidą ir gauti apmokėjimą anksčiau, bet dažnai efektyvesnis būdas yra gauti trumpalaikį finansavimą. Pelno maržos aukojimas yra lengvesnė, bet, kaip rodo mūsų skaičiavimai, dažniausiai brangesnė išeitis“, – komentuoja „Factris LT1” rizikos skyriaus vadovas.

Jis pateikia realų pavyzdį, kai finansavimo kreipėsi transporto įmonė, dirbanti su stambiu Austrijos užsakovu. „Klientas tuo atveju taikė standartinį 14 dienų sąskaitos apmokėjimo atidėjimo terminą. Tačiau transporto versle kiekvieną dieną reikia apyvartinių lėšų degalams, kelių mokesčiams, darbuotojų atlyginimams, komandiruotpinigiams, todėl aktyviai naudojosi užsakovo paslauga, kai už lėšų pervedimą iš karto po paslaugos atlikimo klientas sutikdavo suteikti 3 % nuolaidą. Skaičiuojant metinę palūkanų normą, toks nuolaidos suteikimas atitiktų apie 78 %“, – pavyzdžiu dalinasi E. Volskis.

Paprastai smulkiam ir vidutiniam verslui efektyviau valdyti apyvartinį kapitalą padeda bent kelių finansavimo šaltinių turėjimas. Tai leidžia užtikrinti verslo tęstinumą ir išvengti vieno brangiausių finansavimo būdų – apyvartinį kapitalą didinti iš nuosavų akcininkų lėšų.