Nors šiuo metu verslai yra labiau pajėgūs atsilaikyti prieš vėluojamas apmokėti sąskaitas nei per 2008 m. krizę, tačiau prekinio kredito draudikai prognozuoja daugiau nei dvigubai išaugusias išmokas su pirkėjų nemokumu susidūrusioms įmonėms.
Remiantis „Creditinfo Lietuva“ duomenimis vėlavimai apmokėti sąskaitas karantino laikotarpiu išaugo nuo 40-ties iki 60-ties dienų. Labiausiai, kai pradelsiamas tam tikras skaičius dienų apmokėti sąskaitas po sutartyje numatyto atidėjimo termino, kuris būna ir 90 dienų, su atsiskaitymais vėluoja statybų sektoriaus įmonės (60 dienų), tačiau net ir iki-karantininiu laikotarpiu pastarosios buvo linkusios vėluoti ilgiausiai, transporto (nuo 56 iki 57 dienų) ir paslaugų (51 diena) sektoriaus įmonės. Išaugusiam vėlavimų mastui įtakos turėjo užtrukusios valstybės paramos nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams priemonės, pasikeitę vartojimo įpročiai, perkamoji galia, nedarbo lygis, sutrikusi užsienio tiekėjų grandis ir t.t.
Auganti vėlavimų atsiskaityti tendencija grasina rimtomis problemomis ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Įmonė, neturinti „atsarginės pagalvės“ lėšų, gali susidurti su apyvartinių lėšų stoka ir taip išauginti vėlavimų, atsiskaityti su savo tiekėjais ar darbuotojais, tikimybę. Tokia situacija gali iššaukti papildomų išlaidų – sutrikus atsiskaitymo srautui su tiekėju, pastarasis už vėlavimus gali pradėti skaičiuoti delspinigius. Tačiau ne mažiau svarbesni yra ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir rizika prarasti svarbius verslo partnerius, darbuotojus ar padaryti žalą įmonės įvaizdžiui.
Kiek strigs atsiskaitymai su verslo partneriais, priklauso ir nuo turimų sukauptų rezervų ir nuo įmonės pinigų deginimo rodiklio (angl. cash burn rate). Šis rodiklis parodo, kaip sparčiai įmonė išnaudoja savo turimus grynųjų pinigų rezervus. Pavyzdys – įmonei per mėnesį reikia 10 000 Eur, kad galėtų palaikyti veiklą, tačiau pardavimo pajamos sudaro tik 3 000 Eur, tokiu atveju įmonės pinigų deginimo rodiklis yra 7 000 Eur.
Kad išvengtumėte apyvartinio kapitalo stokos, svarbu su rezervu planuoti pinigų įplaukų ir turimų įsipareigojimų apmokėjimo terminus, taip pat nusimatyti alternatyvius apyvartinio kapitalo šaltinius, kurie būtų lengvai pasiekiami esant poreikiui. Šiais šaltiniais gali būti likvidžios nuosavos lėšos, trumpalaikės paskolos iš finansavimo tiekėjų ar prekybos sandorių finansavimas, kurį teikia alternatyvūs finansuotojai – faktoringo bendrovės.
Sumažinta atsiskaitymų vėlavimo rizika padės apsisaugoti nuo išaugusio pinigų srautų trūkumo, žinoma, svarbu numatyti priemones, padėsiančias šios rizikos išvengti. Patartina įmonėje nustatyti taisykles kaip tvarkysitės su skolų valdymu, apsibrėžti konkrečius veiksmus, kurių imsitės, kai pirkėjas vėluos atsiskaityti per tam tikrą laikotarpį. Praktikoje priimtina, jog įsiskolinęs pirkėjas pirmiausia yra įspėjamas, po to jam nutraukiamas prekių ar paslaugų tiekimas, atsisakoma įgyvendinti naujus užsakymus. Taip pat svarbu reagavimas į įsiskolinimus, informuokite skolininką vos atsiradus pradelstam mokėjimui, visada išsiaiškinkite vėlavimo priežastis ir objektyviai įvertinkite pirkėjo galimybes atsiskaityti.
Ekspertai prognozuoja, jog paaiškėjus tikrosioms tarpusavio atsiskaitymo trikdžių apimtims, daugelis įmonių gali pereiti prie išankstinių atsiskaitymų reikalavimo. Parduodančioms įmonėms kils dilema, ar reikalauti avanso, ar rizikuoti, pasitikėti pirkėju ir galimai vėliau susidurti su skolomis.
Įmonė, siekdama išvengti skolų, sudarydama sandorius su naujais klientais prašo išankstinio apmokėjimo. Tik įsitikinusi kliento patikimumu, veiklos sąžiningumu ir galima rizika, suteikia mokėjimo atidėjimą už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Dar viena alternatyva – kliento turto įkeitimas, deja, ši priemonė gali įtakoti mažesnį siūlomų prekių ir paslaugų patrauklumą bei priversti potencialius klientus rinktis kitą tiekėją.
Kiekvienam verslui patartina turėti planą, kaip elgtis šiuo neužtikrintu laikotarpiu, kaip valdyti riziką bei išlaikyti stabilumą. Nemokių bei vėluojančių atsiskaityti pirkėjų riziką padės sumažinti atidesnis pirkėjų monitoringas ir patikrinimas prieš sudarant sandorį ir sutartį. Pasitelkite viešai prieinamomis duomenų bazėmis ir išsiaiškinkite potencialaus kliento įmonės veiklos istoriją ir trukmę, kreditingumo reitingą, įmonės dydį. Jei turite tokią galimybę, pasidomėkite pagrindiniais įmonės finansiniais rodikliais: turto ir įsipareigojimų santykiu, likvidžių lėšų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykiu, pelningumu.
Šios priemonės ir kitos skolų valdymo praktikos gali atnešti įmonėms papildomus administracinius kaštus, tačiau tuo pačiu ir sumažinti nemokių klientų riziką, taip išvengiant apyvartinių lėšų trūkumo. Todėl svarbu nuspręsti, kokia prisiimama vėluojančių mokėjimų rizika ir kiek papildomų išteklių jai suvaldyti yra priimtina įmonei.