Finansų institucijos turi ne tik patenkinti klientų poreikius siūlydamos jiems tinkamiausius finansinius sprendimus, bet ir apsaugoti juos nuo įvairių rizikų bei praradimų.
Viena iš tokių – sukčiavimo rizika (angl. Fraud), kuri šiandieninėmis ekonominio neužtikrintumo sąlygomis ypač padažnėjo. Pasitaiko, kad naudodamiesi faktoringo paslauga sukčiauja ir pardavėjas, ir pirkėjas.
Pirmuoju atveju dažniausias sukčiavimo būdas – netikrų sąskaitų faktūrų teikimas. Klientas (pardavėjas) pateikia faktoringo paslaugos teikėjui suklastotą sąskaitą faktūrą, pagal kurią iš tiesų neatliko jokių paslaugų pirkėjui, o faktoringo įmonė ją finansuoja, t. y. pardavėjui pagal ją sumoka, paprastai, 90% sąskaitoje nurodytos sumos. Suėjus tokios sąskaitos apmokėjimo terminui paaiškėja, kad pirkėjas apie šią sąskaitą faktūrą nieko nežino ar net apskritai nedirba su šiuo tiekėju.
Kitas atvejis, kai pardavėjas pateikia pirkėjo kontaktą, kuriuo remdamasi faktoringo įmonė gauna pasirašytus dokumentus ir patvirtina sąskaitą faktūrą. Tačiau galiausiai paaiškėja, kad nurodytas pirkėjo kontaktas netikras ir juo atsakinėjo sukčiaujantis asmuo. Todėl būtina gauti ir naudotis tik oficialiu pirkėjo kontaktu iš viešų šaltinių, o taip pat pasitvirtinti sąskaitą faktūrą (bent pirmą) oficialiu pirkėjo kontaktu.
Tačiau dar svarbiau žinoti, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo atvejų, kai sukčiauja pirkėjai. Pastebima tendencija, kai tariamas pirkėjas pats kreipiasi į tiekėją dėl prekių užsakymo, bet atsisako mokėti avansą ir prašo kuo ilgesnio atidėjimo termino. Tokiu atveju taip pat dažniausiai pasirenkamos „DDP Incoterms“ transportavimo sąlygos (kai tiekėjas yra atsakingas už prekių pristatymą ir prisiima visą su tuo susijusią riziką). Tokiam sukčiavimui kaip taisyklė trumpam laikotarpiui išsinuomojamas muitinės sandėlis, į kurį tiekėjui pristačius prekes jos žaibiškai išvežamos kitur be galimybės atsekti. Tokiu būdu „pirkėjas“ apgaulės būdu įgyja prekes, o prisiimta rizika atitenka tiekėjui arba finansų tarpininkui, jei sąskaita faktūra buvo finansuota faktoringo būdu. Dažniausiai tokia sukčiavimo schema taikoma gamybos įmonėms, pvz., maisto ar medienos pramonės, užsakant lengvai realizuojamą produkciją.
Per pastaruosius kelis mėnesius „Factris“ atskleidė net 3 panašaus pobūdžio galimo sukčiavimo atvejus, kuriuose buvo naudojama aukščiau aptarta schema. Pvz., pirkėjai apsimetėliai, prisidengdami žinoma Prancūzijos mažmeninės prekybos kompanija „E.Leclerc“ ir su ja susijusiomis įmonėmis „Synergie“, „Siplec“ bei „Solormag“, kontaktavo su tiekėjais, prašydami ilgo mokėjimo termino. Klientui nesutikus parduoti prekių be avanso, pirkėjas siūlydavo kreiptis į faktoringo įmonę.
Kaip pavyksta atskleisti sukčiavimą?
Atlikus analizę paaiškėjo, kad apgavikų nurodytas prekių pristatymo adresas neatitinka oficialių pirkėjo sandėlio adresų. Beje, kartais pateikiami tiesiog miegamojo rajono daugiabučio adresai. Dažnu atveju naudojami panašūs (bet ne identiški) į oficialius e. pašto adresai (pirmas žingsnis – atlikti paiešką, ar toks adresas apskritai yra), vietoje įmonės rekvizitų tiesiog įklijuojama jų nuotrauka, o kontaktiniu asmeniu nurodomas aukštas pareigas užimantis darbuotojas, kuris, kaip taisyklė, pats prekių ar paslaugų neužsakinėja. Patikrinus nurodytą „pirkėjo“ interneto svetainę paaiškėdavo, kad jos nėra ar ji sukurta vos prieš kelias savaites, kai tikrosios įmonės dirba daugiau kaip 40 metų, o jų interneto svetainės veikia apie 20 metų.
Finansų įmonės rimtai žiūri į sukčiavimo atvejus ir turi platų įrankių spektrą apsisaugoti nuo galimų pinigų praradimų.
Keli iš dažniausiai mūsų naudojamų ir naudingų metodų, kuriuos galite pasitelkti ir jūs:
- Išsamios informacijos apie naują klientą analizė ir viešuose šaltiniuose, ir mokamose duomenų bazėse.
- Tik oficialių pirkėjo kontaktų naudojimas ir pirmos sąskaitos faktūros verifikacija (patikrinimas) oficialiu pirkėjo kontaktu.
- Įvertinkite, ar sandoris logiškas.
Siekiant apsisaugoti nuo galimų sukčiavimo atvejų, klientams taip pat patariame:
1. Prašyti avansinio mokėjimo už pirmą užsakymą.
2. Tikrinti pirkėjo kontaktinius duomenis, ar jo nurodomas e. pašto adresas tapatus su viešai randamais kontaktais, ar nurodytas kontaktinis asmuo tikrai dirba toje įmonėje.
3. Patikrinti pristatymo adresą (taip pat ir jo vaizdą atviruose žemėlapiuose), ar jis susijęs su pirkėjo oficialiai pateikiamais pristatymo adresais, ar ten iš tiesų yra sandėlis, o ne kitos paskirties pastatas.
Kviečiame viešinti atskleistus sukčiavimo atvejus, kad drauge galėtume kuo efektyviau kovoti su sukčiais ir padėti sąžiningiems verslams išvengti jų pinklų.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas vz.lt portale.