Specialistai jau garsiai kalba, kad, pasikeitus bankų reguliavimo sąlygoms ES, smulkioms ir vidutinėms įmonėms kils naujų problemų jau ir taip apsunkintoje skolinimo aplinkoje.
Šie pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti iki 2022 m., padidins bankų finansavimo sąnaudas, todėl paskolų išdavimas taps dar atidesnis ir griežtesnis. Tai rimtas signalas SVV, ypač toms įmonėms, kurių kreditingumas neatitinka standartų. Be to, padidėjusios finansavimo sąnaudos gali pabranginti ir patį bankų finansavimą.
Visoje Europos Sąjungoje (ES) netrukus pasikeis bankų reguliavimo sistema.
Dėl šių pokyčių labiausiai nukentės smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, bandančios gauti paskolas iš bankų.
70% smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) pasikliauja bankų paskolomis, o tai reiškia, kad milijonams mažų įmonių kils dar daugiau iššūkių.
Pinigų srautai jau dabar yra reikšminga SVV problema visoje Europoje. Neseniai atlikto Europos centrinio banko (ECB) tyrimo duomenimis, maždaug 1 iš 10 įmonių susiduria su sunkumais gaunant finansavimą. Ta pati apklausa atskleidė, koks didelis priklausomumas yra nuo bankų – maždaug 70% įmonių savo verslui finansuoti naudojasi paskolomis.
„Bankai vis atsargiau vertina bendrą ekonomikos būklę, nėra užtikrinti dėl tarptautinės aplinkos perspektyvų („Brexit“ situacijos, JAV ir Kinijos prekybos karų, lėtėjančių didžiųjų Europos šalių ekonomikų), todėl taiko griežtesnius finansavimo kriterijus. Konkurencijos trūkumas vietinėje rinkoje taip pat riboja skolinimą, kadangi bankai koncentruojasi į mažesnės rizikos klientus. Be to, bankai didelį dėmėsį skiria portfelio diversifikacijai, todėl reikšmingą portfelio dalį sudarantys sektoriai (NT veikla, statybos) patiria papildomą ribojimą iš kreditorių“, – atkreipia dėmesį „Factris LT1“ rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis.
Atsižvelgiant į kritinę situaciją, su kuria jau susiduria ir ilgainiui dar labiau susidurs daug SVV, akivaizdu, kad dabar kaip niekad reikalingi alternatyvūs finansavimo šaltiniai.
„Nedideliam verslui niekad nebuvo lengva gauti paskolą, bet dėl artėjančių reguliavimo pakeitimų, t. y. „Bazel IV“, alternatyvios finansavimo galimybės taps tik dar reikšmingesnės norint SVV užsitikrinti plėtrą. Alternatyvios galimybės, tokios kaip faktoringas, daugeliui SVV jau šiandien tapo gelbėjimo priemone“, – sako E. Volskis.
Tarptautinės faktoringo bendrovės „Factris“ duomenimis, sąskaitų finansavimo paslaugomis daugiausiai naudojasi didmeninės prekybos ir transporto srityse veikiantys verslai.
Faktoringas – tai finansavimo metodas, kai klientų neapmokėtos sąskaitos faktūros perkamos siekiant už nedidelį mokestį suteikti įmonei kapitalą, reikalingą vykdyti ir plėsti savo veiklą. Kai įmonė už atliktus darbus ar produktus išrašo sąskaitą, jos apmokėjimo iš kliento gali tekti laukti mėnesius, o pasinaudojus faktoringu iki 90 proc. sąskaitos sumos gaunama per dieną ar kelias, likusieji 10 proc. – kai klientas apmoka sąskaitą.
