Tarptautinių tyrimų duomenys apie moterų verslumą gana iškalbingi. Europos Komisija (EK) skaičiuoja, kad moterys sudaro daugiau nei pusę (apie 52 proc.) visų Europos gyventojų, tačiau tik 34 proc. ES savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. pradedančių verslininkų.
Peršasi išvada, kad moterys ne iki galo išnaudoja savo verslumo potencialą arba joms tą daryti dėl tam tikrų priežasčių yra sudėtingiau.
Nagrinėdama galimas priežastis ta pati EK įvardija, kad prieiga prie finansinių išteklių yra vienas esminių dalykų, kodėl moterims įgyvendinti idėjas yra problemiškiau. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Boston Consulting Group“ tyrimo duomenys liudija panašias tendencijas – anot jų, moterų startuoliai pritraukia perpus mažiau investicijų nei vyriški. Mūsų šalies verslios moterys ir finansų ekspertai daro prielaidą, kad tokioms tendencijoms pagrįsti priežasčių reikėtų ieškoti moterų (ne)prigimtinėse savybėse.
Trūksta drąsių ambicijų?
„Turime pripažinti, kad pas mus vis dar nėra tradicijos žiūrėti į verslias moteris taip pat kaip į verslininkus vyrus. Nuo seno verslas buvo labiau vyriška prerogatyva, o į moterį žiūrima kaip į šeimos židinio puoselėtoją, pabrėžiama, koks svarbus motinos ir vaiko ryšys, tad apie karjeros ir šeimos derinimą nebuvo nė kalbų. Tik dabar po truputį tas požiūris keičiasi, – įsitikinusi žurnalistė, interneto portalo „Versli mama“ savininkė, keturių vaikų mama Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė. – Kita vertus, tinkama infrastruktūra karjerai ir motinystei derinti vis dar kuriasi labai vangiai. Didesnės galimybės tik didmiesčiuose.“
S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė, kasdien susidurdama su jau verslą turinčiomis ar dar tik svajojančiomis jį įkurti moterimis, sako sutinkanti, kad prieiga prie finansinių išteklių moterims iš tiesų yra sudėtingesnė, bet čia ne lyties, o ambicijų klausimas.
„Mūsų moterys per mažai ambicingos. Kai paprašome jų nupiešti savo būsimo verslo viziją, įvardyti norimas iš to uždirbti pajamas, žinote, kokius skaičius dažnai išgirstame? Pavyzdžiui, siekiama metinė verslo apyvarta – 8 tūkst. eurų. Viskas gerai, jei nori tik sau susikurti darbo vietą, bet jei kalbame apie verslą, kuris būtų orientuotas į plėtrą, darbuotojų samdymą, kitų rinkų ieškojimą ir įsitvirtinimą jose, technologijų tobulinamą, tuomet tokios ambicijos skamba silpnokai, tiesa?“ – komentuoja „Verslios mamos“ savininkė.
Ji sako kartais juokaujanti – jeigu idėja negavo finansavimo, reikia netgi džiaugtis. „Vadinasi, kažkas toje idėjoje yra negerai. Bet, žinoma, svarbu, kad finansavimo specialistai pakonsultuotų, kas blogai, paskatintų tobulinti idėją. Kita vertus, verslui, ypač mažam ir pradedančiam, dabar pasiskolinti iš banko apskritai yra sudėtinga. Džiugu, kad atsiranda alternatyvių skolintojų, kurie labiau orientuoti į smulkųjį verslą“, – sako moteris.
Jai antrina ir faktoringo paslaugų bendrovės „Factris LT1“ vykdomasis direktorius Paulius Jauga, sakydamas, kad prieinamumą prie finansinių išteklių mūsų šalyje, visų pirma, lemia patirtis, verslo finansai, projekto struktūra bei finansinis planas, o ne verslo atstovo lytis.
„Deja, turiu pripažinti, kad moteris, vadovaujanti verslui Lietuvoje – pakankamai retas reiškinys. Bet įmonės, kurioms vadovauja moterys, iš mano patirties – sėkmingos įmonės. Nematau jokių skirtumų kaip verslo idėją, siekdami gauti finansavimą, pristato vyras ar moteris. Vadovo pareigybė reikalauja tokių savybių, kokių reikalauja rinka – komunikacinių, organizacinių, kompentencinių – tam, kad verslas būtų sėkmingas. Lytis čia įtakos neturi“, – įsitikinęs P. Jauga.
Investicijos mažesnės, bet grąža didesnė
„Boston Consulting Group“ duomenys atskleidė ir dar vieną kiek kitokią tendenciją. Kaip paaiškėjo, moterų įkurti verslai neša kur kas didesnę grąžą. Vienas į jų įkurtus startuolius investuotas doleris atneša 78 centų grąžą, o vyriškų startuolių grąža tesiekia 31 centą. Tai siejama su galimu didesniu moterų gebėjimu socializuotis, kurti ryšius ir atsakingiau rizikuoti.
S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė įžvelgia ir kitas galimas tokios tendencijos priežastis. „Moterys yra labiau linkusios apčiuopti tas sritis, kurios yra „arti žmogaus“, t. y. orientuotos į aktualių kasdienių problemų sprendimą. Tokie verslai, natūralu, linkę ilgiau gyvuoti ir būti paklausūs. Pavyzdžiui, sėklų daiginimas šiltnamiuose, kurie naudoja žaliąją energiją, vaisių ir uogų derliaus pertekliaus perdirbimas į uogienes rankomis daugiavaikių šeimų, kurios paskui nuo pardavimų gauna savo dalį, diabetu sergantiems vaikams skirti specialūs drabužiai, maskuojantys insulino pompą ir leidžiantys patogiai susišvirkšti preparatą ne namų sąlygomis, – vardija pavyzdžius moteris. – Taip vaizdžiai pasakysiu: vyrai labiau fokusuojasi į grandiozinius dalykus – kaip paversti Marsą antrąja Žeme, o moterys – į kasdienių problemų sprendimą. Bet vėlgi pas mus, Lietuvoje, kalbant apie kūrimą startuolių, kurie daugiausiai orientuoti į pažangius technologinius sprendimus, labiau pirmauja vyrai.“
Tuo tarpu P. Jauga sako, kad galimai didesnį našumą organizacijoje, o kartu ir grąžą vėlgi lemia tam tikros moters savybės. „Tokios kaip gebėjimas planuoti ir nuspėti ateitį (kad ir kaip mistiškai tai skambėtų) bei daryti daugiau darbų vienu metu. Startuoliai daugiausia susiję su intelekto produktais, ne fizinės darbo jėgos sukuriamais produktais, todėl vyrų prigimtines savybes šioje srityje sunkiau išnaudoti. Tad norisi moterims palinkėti drąsos kurti, drąsiai ieškoti finansavimo galimybių. Konkurencingos idėjos neliks nepastebėtos“, – drąsina P. Jauga.