Pastaruoju metu vis dažniau ir garsiau kalbama, kad daugėja nemokių verslo klientų ir didėja jų skolos. Tačiau faktai rodo, kad tokia tendencija nėra visuotinė.
Atsakingas verslas šias kalbas pagrįstai neigia. Štai alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ verslo klientų nemokių paskolų dalis nuo faktoringo apyvartos per paskutiniuosius ketverius metus, į kuriuos patenka ir pandemijos, ir energijos kainų šuolio iššūkiai, sumažėjo beveik 10 kartų. Jei 2019 m. šis rodiklis sudarė 0,771 proc., tai 2022 m. – vos 0,08 proc., nors faktoringo apyvarta pernai gerokai išaugo. Regint tokią teigiamą nemokių paskolų dinamiką, kuri yra priešinga šiandien vyraujančiai nuomonei, kyla klausimas: kas lėmė, kad dalis verslų vis tik atsakingai ir realiai vertina savo skolinimosi galimybes, o skolas gali grąžinti laiku? Nors pandemijos ir energijos kainų pasiutpolkės poveikis įtakos turi beveik visiems verslams ir skolininkams.
Rizikos vertinimas – be jausmų ir su dirbtiniu intelektu
Pirmiausia, matyt, priežasčių reikia pradėti ieškoti „savo darže“. Visos finansavimo besikreipiančios įmonės pereina jau kelinti metai naudojamą jokių jausmų neturinčią rizikos vertinimo sistemą, paremtą dirbtinio intelekto (angl. Artificial Intelligence, AI) sprendimais. Tai padeda ir pačioms finansavimo ieškančioms įmonėms geriau įvertinti savo galimybes skolintis bei ateityje išvengti galimų skolos grąžinimo vėlavimų ir su tuo susijusios dėmės reputacijai.
Taigi, sugebėjus pasirinkti tinkamiausią rizikos vertinimo strategiją ir ją integravus į kasdienę veiklą padedi ne tik savo finansavimo veiklai, bet ir klientams realiau vertinti savo verslo perspektyvas. Tai leidžia tinkamai nuspėti finansuojamos įmonės atsiskaitymo tikimybę, vėlavimo rodiklius, sumažina rizikos dedamąją klientams, optimizuoja kainodarą bei pagreitina kredito rizikos vertinimo sprendimą ne dienomis, o valandomis. To rezultatas – stipriai sumažėjusi nemokių paskolų dalis, kuri 2022 m. sudarė apie 0,08 proc. nuo beveik 120 mln. eurų faktoringo apyvartos, 2021 m. – 0,024 proc. nuo 92,5 mln. eurų, 2020 m. – 0,188 proc. nuo 76,4 mln. eurų, o 2019 m. – 0,771 proc. nuo 63,4 mln. eurų.
Kodėl svarbu įmonei netapti skolininke
Kodėl norinčioms pasiskolinti įmonėms svarbu padėti realiai įvertinti savo verslo perspektyvas ir galimybę laiku grąžinti skolą? Su nemokumu susidūrusios įmonės pirmiausia praranda partnerių pasitikėjimą – tai mažina jų pardavimų potencialą. Su nemokiomis įmonėmis susidūrę verslai tampa labiau konservatyvūs ir mažina prekinio kredito limitus esamiems partneriams. Taip įmonės praranda lėšas, kurias galėtų skirti plėtrai, gamybos pajėgumams didinti, procesams optimizuoti, IT infrastruktūroms kurti – dėl to mažėja jų konkurencingumas ne tik vietos, bet ir tarptautinėje rinkoje.
Ne mažiau aktualu, kad įmonės netenka gyvybiškai svarbaus apyvartinio kapitalo, dėl ko gali sutrikti atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, partneriais. O įmonės, priklausomos tik nuo vieno pirkėjo, apskritai rizikuoja pasitraukti iš verslo šiam tapus nemokiam.
Kaip išvengti nemokumo problemų
Su nemokumo problema gali susidurti bet kuri įmonė, kuri parduoda prekes ar paslaugas su mokėjimo termino atidėjimu. Praktika rodo, kad kuo ilgesnis sąskaitos atidėjimo terminas, tuo didesnis atsiskaitymo neapibrėžtumas.
Jei įmonės neturi finansų vadovo ar finansų analitiko, rekomenduojama kreiptis į finansavimo partnerius, kurie gali padėti įvertinti maksimalius limitus, atidėjimo terminą, apdrausti sandorius. Įmonės, dirbančios su užsienio partneriais, turi mažiau prieinamų duomenų patikrinti užsakovo veiklą, trukmę, sektorių, biurą, finansinius rezultatus, viešus komentarus, istorinį mokumą ir t. t., todėl rekomenduojama bendradarbiavimo pradžioje prašyti išankstinių mokėjimų, kol įgausite pasitikėjimą užsakovu. Nebijokite paprašyti pasidalinti finansinėmis ataskaitomis ir atlikite kritišką jų vertinimą. Taip pat drąsiai kreipkitės į esamus ar potencialius finansavimą teikiančius partnerius, kurie, paprastai, turi savo kanalus ir kolegas užsienyje, galinčius pagelbėti su objektyvia jums aktualia informacija.
Su Lietuvoje veikiančiais užsakovais visada rekomenduojama susitikti, aplankyti užsakovo biurą, gamybos bazes, sandėlius. Taip galėsite akis į akį užduoti klausimus apie įmonės finansinę situaciją, išgirsti prognozes, pakalbinti įmonės darbuotojus, paprašyti rekomendacijų iš esamų įmonės partnerių. Niekada neužtenka aklai pasitikėti užsakovo žodžiu – visada būtina tikrinti užsakovo pateiktą informaciją.
Problemos dėl nemokumo pasekmių gali padėti išvengti ir vis dažniau įmonių pasitelkiama prekinio kredito draudimo paslauga. Kredito draudimas padeda užsitikrinti, kad bus apmokėta iki 90 proc. sąskaitos faktūros vertės, jei pirkėjas taptų nemokus. Klientas prisiima mažesnę rizikos dalį ir yra mažiau priklausomas nuo pirkėjo galimybių atlikti atsiskaitymą. Finansų institucijos specialistai, remdamiesi savo informacijos šaltiniais ir metodikomis, taip pat padeda klientams įsivertinti potencialius užsakovus: jų riziką ir atsiskaitymo vėlavimo tikimybę. Taip pat teikia rekomendacijas dėl optimalaus prekinio kredito limito dydžio dirbant su užsakovu.
Siekiant išvengti kliento nemokumo rekomenduojama naudoti šių prevencijos priemonių kompleksą: 1) prekinį kredito draudimą, 2) kredito rizikos vertinimą ir maksimalių limitų nustatymą bei užsakovų krepšelio diversifikavimą, 3) atlikti nuolatinį užsakovų monitoringą ir koreguoti limitus atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, mokumo istoriją, 4) pasitelkti kreditų biurų, draudimo bendrovių, užsienio partnerių, vidinės sistemos duomenų bazių pagalbą, 5) taikyti dirbtinio intelekto bankroto modelius bei nustatyti vėlavimo tikimybę pirminiu vertinimo metu ir 6) aktyviai dirbti su vėluojančiomis sąskaitomis arba jų administravimą perduoti partneriams.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas „Verslo žinių“ laikraštyje (2023 02 23).