factris invoice financing factoring

Tradiciniai finansuotojai, bankai, neabejotinai išlieka svarbiausiu išorinio finansavimo šaltiniu smulkaus ir vidutinio dydžio verslui (SVV) visoje Europoje. Tą liudija ir naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys.

 

Ši „priklausomybė“ atsirado istoriškai ir ją po paskutinės finansų krizės aktyviai skatina ECB vykdoma pinigų politika – didinama pinigų pasiūla rinkoje bei palaikomos žemos palūkanų normos, skatinančios tuos pinigus naudoti. Skaičiuojama, kad ES bankų finansavimas vis dar sudaro apie 70% įmonių išorinio finansavimo. O, pavyzdžiui, JAV įmonių finansavimo šaltiniai geriau diversifikuoti – bankų finansavimas sudaro tik apie 40% išorinio finansavimo.

Tačiau šioje vietoje problema, su kuria susiduria mūsų pagrindinė ekonomikos varomoji galia – smulkus bei vidutinis verslas, – nedingsta. Pinigai verslui vis sunkiau pasiekiami dėl griežtėjančių skolinimo sąlygų. Ateities prognozės, panašu, irgi nežada didelių prošvaisčių.

 

Bankų reguliavimo pokyčiai, įgyvendinant „Basel III“ ir „Basel IV“, kelia aukštesnius reikalavimus bankams

Pastarieji turi kaupti daugiau kapitalo ir būti likvidesni, kad taptų atsparesni ekonomikos cikliškumui. Daugiau kapitalo (pavyzdžiui, padidinti minimalūs nuosavo kapitalo reikalavimai bankams nuo 8% iki 10,5%), reiškia kaštų optimizavimą, sumažėjusį rizikos apetitą – orientavimąsi į saugesnius ir stambesnius sandorius bei klientus, didesnes paskolų palūkanų maržas.

Bankams optimizuojant kaštus vis mažiau dėmesio skiriama SVV įmonėms ir jų aptarnavimui, kuris, beje, vis dažniau atliekamas internetinėje erdvėje nuotoliniu būdu, tačiau bankų skaitmenizavimo procesas, kaip rodo europiniai tyrimai, yra gana lėtas. Statista.com duomenimis, internetinės bankininkystės skvarba ES vidutiniškai išlieka 54%.

 

Europa jau ėmėsi veiksmų

Norėdama užtikrinti, kad SVV įmonės turėtų tinkamą finansavimą ir galėtų toliau įvairinti savo finansavimo šaltinius, Europos Komisija inicijavo ES Kapitalo rinkų sąjungą (angl. CMU). Ši, veikdama per vietos organizacijas, siekia užtikrinti ne tik konstruktyvaus atgalinio ryšio SVV įmonėms, kurių kreditavimo paraiškos buvo atmestos, teikimą, bet ir aktyvų verslo angelų, rizikos ir privataus kapitalo įsitraukimą finansuojant verslą, taip pat fintech įmonių bei alternatyvių finansavimo priemonių, kaip sutelktinis finansavimas, skatinimą.

Padedant visoms šioms priemonėms ir aplinkybėms, ES rinkoje pastebimas skolos fondų aktyvumas. 2016 m. pasiekus 100 mlrd. Eur portfelio kartelę, 2017 m. fiksuotas įspūdingas augimas iki 165 mlrd. Eur. Be to, 2017 m. ES sukurta 65 nauji skolos fondai, kai 2007 m. jų buvo 6.

 

Kokia situacija mūsų šalyje?

Panaši, nors gal reikėtų sakyti – kiek niūresnė. Lietuvos bankų rinka, kaip rašo Lietuvos bankas savo 2018 m. apžvalgoje, turi ribotos konkurencijos požymių, t. y. komerciniai bankai dėl gana ribotos konkurencijos dar labiau atsirenka, kam jie nori ir gali skolinti. Paanalizavus pastarųjų metų komercinių bankų išduotų verslo kreditų dinamiką, akivaizdu, kad mažėja tiek išduodamų paskolų, tiek bendras paskolų portfelis.

Lietuvoje didžioji dalis įmonių kaip pagrindinį finansavimosi šaltinį vis dar įvardija vidaus išteklius. Kaip rodo Lietuvos banko apklausos, didžiausią įtaką „nenorui“ skolintis daro tai, kad įmonės turi sukaupusios pakankamai nuosavų lėšų, taip pat kaip svarbi priežastis įvardijama didelė paskolų kaina. Nepaisant to, ryški ir kita tendencija – neišvengiamai didėja išorinių finansavimosi šaltinių poreikis. Lietuva kuris laikas yra viena pirmaujančių ES pagal BVP augimą, tad, natūralu, augimui finansuoti reikalingi papildomi kreditai iš išorės šaltinių.

Alternatyvūs bankams išoriniai finansavimo šaltiniai – rizikos, skolos ar privatus kapitalas – mūsų rinkoje tampa vis labiau prieinami per vietoje veikiančius fondus ir alternatyvius finansuotojus – specializuotas faktoringo (sąskaitų finansavimo) įmones ir paskolų įmones, tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer) ir sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) platformas. Pastebimai didėja minėtų įmonių svarba SVV įmonių finansavime bei Lietuvos ekonomikoje.

Santykinai pigūs pinigai rinkoje ilgainiui stiprins alternatyvių skolinimo šaltinių konkurencingumą mūsų šalies rinkoje bei skatins šių finansavimo resursų augimą. Tuo pačiu fintech įmonių teikiamos technologijos ir toliau keis vartotojų įpročius. Tai puiki atsvara tradicinių finansuotojų „priklausomybei“. Juolab, pradžioje paminėtas JAV pavyzdys rodo, kad ir ES, ir Lietuvos rinkos išorinių skolinimosi šaltinių diversifikacijai bei augimui – erdvės turime daug.

Papasakokite savo verslo istoriją

Su faktoringu skolą paverskite apyvartinėmis lėšomis

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.