Remiantis vieno didžiausių šalies bankų užsakymu atlikta apklausa, apie du trečdaliai Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių susiduria su atsiskaitymų vėlavimu.
Apie 37 proc. apklaustųjų teigė, kad su jais atsiskaityti vėluoja apie 10 proc. jų klientų, o net 19 proc. nurodė, kad vėluoja iki trečdalio klientų atsiskaitymai. Tuo tarpu, Verslo žinios atliko trumpą apklausą apie vėlavimo atsiskaityti tendencijas tarp savo skaitytojų. Net 53 proc. skaitytojų teigė, kad nuolat vėluoja atsiskaityti su verslo partneriais ir tik 13 proc. niekada nevėluoja atsiskaityti.
Tendencija atsiskaityti pavėluotai gali sukelti rimtų problemų smulkiam ir vidutiniam verslui– jei įmonė nėra sukaupusi pakankamo lėšų buferio, ji gali susidurti su apyvartinio kapitalo trūkumu ir pati pavėluoti atsiskaityti su savo tiekėjais ir darbuotojais. Tokia situacija gali lemti ir papildomus kaštus, jei sutrikus pinigų srautams, tiekėjai už vėlavimą pradeda skaičiuoti delspinigius. Tačiau daug svarbesni netiesioginiai nuostoliai – žala įmonės reputacijai ir padidėjusi rizika prarasti svarbius verslo partnerius ar darbuotojus.
Tam, kad išvengtumėte „skylės“ apyvartiniame kapitale, svarbu su tam tikru rezervu planuoti pinigų įplaukų ir mokėjimų terminus, o taip pat apsvarstyti alternatyvius apyvartinio kapitalo šaltinius, kurie prireikus būtų greitai pasiekiami – tai gali būti ir likvidžios nuosavos lėšos, ir trumpalaikės paskolos iš išorinių finansavimo tiekėjų.
Siekiant apsisaugoti nuo neplanuoto pinigų srautų trūkumo, be abejonės, svarbu numatyti priemones, kaip sumažinti atsiskaitymų vėlavimo riziką. Patartina įmonėje nustatyti aiškią skolų valdymo politiką – apibrėžti konkrečius veiksmus, kurių bus imamasi, pirkėjui vėluojant atsiskaityti tam tikrą laikotarpį. Pradžioje įsiskolinęs klientas gali būti įspėjamas, vėliau turėtų būti nutraukiamas produktų ar paslaugų tiekimas ir atsisakoma teikti naujas prekes ar paslaugas. Taip pat svarbu į vėlavimus reaguoti greitai ir skolininką apie juos informuoti vos atsiradus pradelstam mokėjimui. Bandykite išsiaiškinti vėlavimo priežastis ir kuo objektyviau įsivertinti kliento galimybes su jumis atsiskaityti.
Siekdama apsidrausti, dažna įmonė su naujais klientais pradeda dirbti prašydama išankstinių apmokėjimų. Įsitikinus, kad klientas tvarkingas ir sąžiningai atsiskaito už suteiktas prekes ar paslaugas, leidžiama gauti mokėjimo atidėjimą. Kita alternatyva – prašyti kliento užtikrinti prievoles įkeičiant turtą. Deja, tačiau šios prevencinės priemonės gali jūsų siūlomas prekes ar paslaugas padaryti mažiau patrauklias ir atbaidyti dalį potencialių klientų.
Nemokių ir vėluojančių atsiskaityti klientų skaičių sumažinti padės ir atidesnis klientų patikrinimas prieš sudarant sutartis. Pasidomėkite užsakovo veiklos istorija, kreditingumo reitingais, atkreipkite dėmesį į verslo kliento veiklos vykdymo trukmę, įmonės dydį. Jei turite galimybę, peržiūrėkite pagrindinius įmonės finansinius rodiklius: turto ir įsipareigojimų santykį, likvidžių lėšų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, pelningumą.
Prevencinės priemonės ir skolų valdymo politikos taikymas įmonėms atneša papildomus administracinius kaštus, tačiau leidžia sumažinti nemokių klientų riziką ir išvengti apyvartinio kapitalo trūkumo . Todėl kiekvienam verslui reikėtų apsvarstyti, kokią vėluojančių mokėjimų riziką jis gali prisiimti, o kiek papildomų išteklių reikėtų jai suvaldyti.