factris invoice financing factoring

Startuoliui „LastMile“ pandemijos metai buvo spartaus augimo laikotarpis, kai teko išmokti suvaldyti finansinius srautus ir užsitikrinti reikalingą finansavimą – palyginti nemenkos apyvartinės lėšos buvo aktualios čia ir dabar.

Tadas Norušaitis, „LastMile“ vadovas, pasakoja, kad po pirmo karantino savo veiklos teritoriją įmonė išplėtė penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, prie platformos prijungė dar daugiau maisto prekių parduotuvių, reikšmingai padidėjo aptarnaujamų užsakymų skaičius.

Pagrindiniai iššūkiai buvo susiję su užsakymų skaičiaus augimu plečiant teritorijas, teko nuolat ieškoti kurjerių, tobulinti paslaugos kokybę.

„Užsakymų skaičiaus augimas neatsiejamas nuo apyvartinio kapitalo finansavimo poreikio“, – akcentuoja T. Norušaitis.

Vadovo teigimu, „LastMile“ verslo modelis paremtas atsiskaitymu prekybos vietoje prieš įsigyjant prekes, o lėšos, surinktos iš klientų, įmonę pasiekia ne iš karto, augant apyvartai didėja ir apyvartinio kapitalo poreikis. Todėl nuspręsta pasitelkti faktoringo priemonę ir pavyko maksimaliai sumažinti apyvartinio kapitalo trūkumą.

Praėjusiais metais „LastMile“ pradėjo bendradarbiauti su faktoringo paslaugų teikėja „Factris LT1“. Ši įmonė pasirodė turinti lankstų požiūrį į nestandartinius verslus, pavyko greitai rasti bendrą kalbą ir tinkamiausią sprendimą. Pasiūlytos priimtinos finansavimo sąlygos.

Sprendimas – per savaitgalį

Justas Šaltinis, „Factris LT1“ direktorius, pasakoja, kad sandorį dėl bendradarbiavimo su „LastMile“ pavyko sudaryti itin greitai, per savaitgalį.

„Susitiko mūsų rizikos, operacijų skyrių specialistai ir įmonės vadovai. „Factris“ papasakojo apie savo produktą – faktoringą, o „LastMile“ pristatė savo veiklą. Buvo atlikti rizikos vertinimai, patikrinimai, suderintos detalės, o pirmadienį „LastMile“ jau pasiekė apyvartinės lėšos“, – pasakoja J. Šaltinis.

Jo teigimu, „Factris LT1“ palankiai vertina Lietuvoje besikuriančius e. komercijos inovatyvius verslus, kurie sugeba itin greitai įgyvendinti savo verslo idėjas.

Kalbėdamas apie paslaugos poreikį, J. Šaltinis sako, kad pernai balandį–birželį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu pandemijos ir karantino pradžioje, faktoringo paslaugų poreikis keliais procentais mažėjo, o atlaisvinus karantiną, 2020 m. liepą–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, augo po 62–60%. Įsigaliojus griežtam karantinui rudenį, vėl buvo sulėtėjimas, jis paaiškinamas kredito linijų ir paskolų dalies išaugimu nuo 2020 m. gruodžio.

Pasak J. Šaltinio, faktoringas patrauklus tuo, kad finansavimo apimtys tiesiogiai priklauso nuo verslo pardavimų. Jeigu verslas tik pradeda augimo etapą, tuomet jam greičiausias būdas pasididinti finansavimo limitus – auginti savo pardavimus. Tuo metu paskola ar kredito linija turi fiksuotą dydį ir nepriklauso nuo įmonės pardavimų pokyčių.

J. Šaltinis sako, kad besikreipiantieji turi labai aiškiai žinoti, su kuriais pirkėjais planuoja dirbti, kurie yra pastovūs, su kuriais yra lengviausia, geriausia ir visiems pigiausia sudaryti sutartis. Taip pat turi numatyti, kiek jų poreikis augs, tarkime, dabar turi 100.000 Eur apyvartą per mėnesį, tai kiek ta apyvarta augs ar mažės per artimiausius 3–6 mėn., kad būtų galima numatyti finansavimo limitus. Kreipiantis dėl faktoringo prašoma pagrindinių finansinių dokumentų, bent paskutinio ketvirčio finansinės ataskaitos, išsamaus ir detalizuoto pirkėjų sąrašo.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas verslo naujienų portale „Verslo žinios“.

Papasakokite savo verslo istoriją

Su faktoringu skolą paverskite apyvartinėmis lėšomis

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.