Artėjanti vasara ir po jos slenkantis ruduo – vienas pagrindinių sezoninio verslo etapų, reikalaujantis tinkamo pasiruošimo. Verslininkai sutiks – nuosavo verslo valdymas neatsiejamas nuo streso, o sezoninis verslas, kai pajamos dažnai gaunamos tik tam tikrą laikotarpį, sukelia dar daugiau keblumų. Tačiau tai toli gražu nereiškia likti be apyvartinių lėšų ne sezono metu. Atvirkščiai, sezoninis verslas gali būti išplėtotas taip, kad uždirbtų kaip įprastas.
„Stebime tendencijas, kad sezoninio verslo pikas paprastai būna gegužę bei vasarai pasibaigiant. Šiuo metu vis daugiau sezoninio verslo atstovų aktyviai naudojasi sąskaitų finansavimo paslauga. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu jiems labiausiai reikia apyvartinių lėšų sėkmingai veiklai. Dažniausiai tai – inžinerijos, statybų, vėdinimo ir šaldymo įrangos, ledų pardavėjai, taip pat besiverčiantys žemės ūkio veikla“, – vardija faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės „Factris“ vadovas Justas Šaltinis.
Bendradarbiaudami su smulkaus bei vidutinio dydžio įmonėmis „Factris“ specialistai išskyrė pagrindinius patarimus bei atskleidė kelias gudrybes, kurios atsveria sezoniškumo pavojus ir leidžia drąsiai konkuruoti su visais metų laikais uždirbančiais verslais.
Kruopštus planavimas – pusė darbo
Sezoninio verslo prigimtis neatsiejama nuo ciklų – svyravimų, kurie kartais gali tapti pražūtingi įmonei. Tai ypač aktualu, jei verslas orientuotas tik į vieną produktą ar paslaugą. Tie, kas verslą vykdo tik vasarą (pavyzdžiui, žemės ūkio veikla), neišvengiamai susiduria su kritiniais momentais šaltuoju metų laiku, o teikiantys paslaugas šventiniu, kalėdiniu laikotarpiu patiria nuosmukį šiltuoju sezonu.
Tačiau pardavimų sumažėjimo laikas anaiptol negali tapti „stagnacijos“ metu. Atvirkščiai, tai tinkama galimybė pasiruošti pirkėjų antplūdžiui. Šiuo metu patartina mokytis iš klaidų: remiantis praėjusių metų duomenimis, kruopščiai suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Būtina nepamiršti atsižvelgti į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Tai padės išvengti netikėtumų. Ramus laikotarpis taip pat tinkamas darbuotojų mokymui, produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui.
Dar vienas patarimas – pasirūpinti reikiamais užsakymais, žaliavomis prieš prasidedant „bumui“. Tai suteiks didesnę galią derėtis su tiekėjais dėl palankesnių mokėjimo sąlygų, gauti papildomų nuolaidų, taip pat gali užtikrinti pirmenybę kitam atsargų užsakymui, jei prireiktų.
Be to, būtina numatyti „neplanuotų išlaidų“ eilutę, kuri, patartina, atitiktų 5-10 proc. išlaidų dydį. Tai ypač aktualu sezoniniam verslui, kuris priklauso nuo įvairių neprognozuojamų aplinkybių (oro sąlygų, ligų ar kt.)
Paskirstykite lėšas ir užtikrinkite pinigų srautus
Laikotarpiu, kai negaunama pajamų, įmonė vis tiek turės mokėti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei. Šių dalykų negalima nepaisyti net ir susidūrus su sunkumais.
Tiesa, neretai taip reikalingi pinigai yra versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Laukimas, kol bus apmokėta sąskaita, gali būti skausmingas. „Jei klientai sąskaitą apmoka po 60 ar 90 dienų, įmonė gali nukentėti ir įbristi į rimtas skolas. Susidūrę su šia situacija verslininkai jau žino, kad sąskaitų faktūrų finansavimo paslauga padeda išvengti tokių laukimų. Tokiu atveju įmonės savininkas neprivalo laukti kelis mėnesius ar daugiau, kad sąskaitos būtų apmokėtos. Šį finansavimo būdą galima panaudoti veiklos išlaidoms padengti ar skirti rezervui strateginiam augimui. Be to, priešingai nei banko paskolos atveju, nereikia įkeisti turto ar įsipareigoti ilgam laikotarpiui“, – komentuoja J. Šaltinis.
Viena dažnų priežasčių, kodėl sezoninis verslas negauna finansavimo iš tradicinių finansuotojų, tokių kaip bankai, yra ta, kad jis vertinamas kaip rizikingas. „Natūralu, norint gauti banko paskolą reikia turėti solidžią pelningos įmonės veiklos istoriją bei užstatyti turtą, kurio sezoninio verslo atstovai ne visada turi. Tačiau tai anaiptol ne priežastis nuleisti rankas. Pasidomėkite alternatyviais finansavimo šaltiniais, kurie, jūsų atveju, gali būti kur kas naudingesni.
Apsvarstykite papildomos veiklos galimybes
Neretai sezoninio verslo atstovai susitelkia tik į vieną sritį ir nepamato galimybių plėtrai.
„Diferencijuokite savo pajamas. Paprastas pavyzdys – prekiaujant sodo įranga, kurios didžiausia paklausa pavasarį ar vasarą, paklausos sumažėjimo laikotarpiu galima prekiauti prietaisais, reikalingais namų aplinkos priežiūrai šaltuoju metų laiku. Arba turimą viešbutį, kai baigiasi vasaros turistų antplūdis, galima išnaudoti patalpų nuomai, pavyzdžiui, konferencijoms ar kitiems renginiams ne sezono metu. Be to, nenuvertinkite ir el. prekybos galios, net jei verslas sutelktas tik į trijų mėnesių laikotarpį. Tačiau įmonės turi gerai prasitestuoti ir išsiaiškinti papildomos veiklos poreikį, kad nebūtų investuojama veltui arba nuostolingai“, – pataria J. Šaltinis.
Protingai pasirinkta papildoma veikla leidžia ne tik suvienodinti pinigų srautus, bet kartu užtikrina darbuotojų užimtumą, leidžia juos išlaikyti visus metus.