Lietuvos banko duomenimis, pernai paskolų portfelis ir didelėms, ir mažoms įmonėms didėjo 18,4 proc. – iki 12,1 mlrd. Eur. Tačiau Europos Komisijos pateikta 2021 m. statistika rodo, kad Lietuvos finansų institucijos atmeta net 29 proc. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) paskolų paraiškų. Tarp jų didžiausią dalį sudaro bankinis finansavimas. Kokių alternatyvų bankiniam finansavimui turi šalies SVV?

Gabija Zdanevičienė, alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris LT1“ Pardavimų komandos vadovė, teigia, kad į juos dėl finansavimo dažniausiai kreipiasi būtent mažos ir vidutinės šalies įmonės. Daugiau nei trečdalio jų apyvarta yra apie 1–5 mln. Eur, daugiau nei penktadalio – apie 5–10 mln. Eur, po maždaug dešimtadalį sudaro įmonės, kurių apyvarta 0,5–1 mln. Eur ir nuo 5–100 tūkst. Eur. Finansavimas nuo 2021 m. rugsėjo turi augančią tendenciją, ką patvirtina ir Lietuvos banko duomenys. Nežymiai sumažėjo tik paskolos ilgesniam nei 5 metų terminui.

„SVV įmonės dažniausiai turi poreikį apyvartinėms lėšoms, kurias finansuoja pasinaudodamos faktoringo arba kredito linijų produktais, – pasakoja G. Zdanevičienė. – Klientai, dirbantys su atidėjimo terminais, prioriteto tvarka renkasi faktoringą, nes nori gauti ne tik finansavimą, bet ir kredito draudimo apsaugą bei skolų valdymo paslaugą.“

Pastebima tendencija, kurią dažnas klientas pasitelkia, tikėtina, praeityje nukentėjęs nuo nemokių užsakovų, – atidėjimus taiko tik draudžiamiems užsakovams. O jei užsakovas nedraudžiamas, atidėjimus taikyti vengia.

 

Finansavimą gauna 9 iš 10 SVV

„9 iš 10 verslų, kurie kreipiasi dėl apyvartinių lėšų finansavimo, jį pasiūlome. Beje, klientų, norinčių vystyti investicinius projektus, gerokai sumažėjo. Sulaukiame užklausų ir iš ką tik įkurtų arba dar besikuriančių įmonių dėl paskolų verslo pradžiai. Deja, tokių užklausų finansavimo statistika prastesnė“, – aiškina „Factris LT1“ Pardavimų komandos vadovė.

Vidutinis finansavimo dydis sudaro apie 100 tūkst. Eur. Suteikiamas finansavimo dydis priklauso nuo finansavimo produkto, užstato, jei toks taikomas.

„SVV įmonės, kurioms aktualus apyvartinių lėšų finansavimas ir kurios dirba su atidėjimo terminais, gali pasinaudoti faktoringo paslauga apyvartinių lėšų kapitalui didinti. Faktoringas kaip finansavimo įrankis yra ganėtinai paprastas, įprastai teikiamas be užstato, tinkamas tiek SVV, tiek didelėms įmonėms, – pataria „Factris LT1“ Pardavimų komandos vadovė. – SVV įmones kviečiame kreiptis ir tuomet, kai finansavimas reikalingas investicijoms. Atkreipiu dėmesį, kad joms ne tik potencialiai bus galima suteikti finansavimą, bet ir pritaikyti palūkanų kompensavimo mechanizmą, kai kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkaninių pajamų. Be to, finansavimo įrankius galima kombinuoti atsižvelgiant į sektorių, kuriame veikia įmonė, o taip pat sprendžiant ir trumpalaikius, ir ilgalaikius įmonės finansavimo poreikius.“

2021 m. „Factris LT1“ portfelis augo daugiau kaip 70 proc. – iki 18,9 mln. Eur. Palyginti su 2020 m. net 53 proc. augo aktyvių klientų vidutinė pasiskolinta suma – nuo 72 tūkst. iki 110 tūkst. Eur. Beje, „Factris LT1“ skolinamų pinigų palūkanos per paskutinius penkerius metus mažėjo net tris kartus: 2016 m. gruodį faktoringo mėnesio vidutinės palūkanos sudarė apie 2,48, o pernai gruodį – iki 0,84 proc.

Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame, 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje nebankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“ ir Lietuvoje veikia „Factris LT1“ vardu. Dabar tarptautinės įmonės padaliniai paslaugas teikia Lietuvoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Belgijoje ir Lenkijoje. Artimiausi planai – plėstis į daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu nebankinio faktoringo lyderiu Europoje.

Papasakokite savo verslo istoriją

Su faktoringu skolą paverskite apyvartinėmis lėšomis

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.